Ar pasauliui reikia dar pigesnių pinigų?

Pastaruoju metu didieji centriniai bankai pradėjo signalizuoti, kad artimiausiu metu gali pradėti keisti monetarinės politikos kryptį – mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Kas iššaukė tokią centrinių bankų reakciją, ar ji pagrįsta ir ar neturės neigiamų šalutinių pasekmių?

Jau tariamasi, kas pakeis Europos centrinio banko vadovą Mario Draghi

Renkantis naują ECB pirmininką vyks ilgos politinės derybos

Viltys ir lūkesčiai

Visi mano turintys euro zonos planą, kol negauna į nosį

Vokietijos ekonominio modelio teigiamas ir neigiamas puses sieja glaudus ryšys

Garbinama dėl stabilumo, šalis pliekiama dėl nuolatinio prekybos pertekliaus

Bulgarija sieks tapti dvidešimtąja euro zonos šalimi

Bulgarija penktadienį pranešė sieksianti prisijungti prie Europos valiutų kurso mechanizmo (ERM2). Tai laikoma pirmuoju žingsniu norint įsivesti eurą – savotišku euro zonos „laukiamuoju“.

Mažiau rizikų, brangesnis euras

Spaudos konferencijoje, vykusioje po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti pinigų politikos krypties, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino šoktelėti palūkanas ir pabrangti eurą.

Reformos arba skyrybos Europoje

Tikrai neperdėsime sakydami, kad nuo 2008 m. krizės euro zona šlubuoja. Bendrąją ES valiutą įsivedusioms narėms sekasi prasčiau nei nepriklausančioms euro zonai ir gerokai prasčiau nei JAV, kuriose ir prasidėjo minėtoji krizė.